Sukčiavimo atvejų analizė: trečiąjį ketvirtį sukčiai taikėsi į didesnę sumą, tačiau realūs patirti nuostoliai mažėjo

Š.m. trečiąjį ketvirtį  fiksuotų sukčiavimo incidentų skaičius, lyginant su antruoju ketvirčiu, augo neženkliai apie 6 proc. – iki  3,9 tūkst. atvejų,  finansiniai sukčiai kėsinosi išvilioti 14,6 mln. Eur – apie 11 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį. Nors atvejų daugėjo ir sukčiai taikėsi į didesnę sumą, tačiau gyventojų  ir įmonių patirti realūs nuostoliai mažėjo beveik 19 proc. iki 4, 07 mln. Eur.

Prie šio rezultato reikšmingai prisidėjo finansų įstaigų veiksmai. Per trečiąjį ketvirtį jos sustabdė rekordinę šiemet – 9,5 mln. Eur sumą – t.y. 66 proc. visos pasikėsintos sumos.  Prie finansinių nuostolių mažinimo taip pat prisidėjo ir pastangos sugrąžinti jau prarastas lėšas – trečiąjį ketvirtį nukentėjusiems grąžinta beveik 1 mln. Eur arba 18,6 proc. sukčiams pervestų lėšų, tai perpus daugiau nei antrąjį metų ketvirtį, kuomet sugrąžinta 7,8 proc. sukčiams pervestos sumos.

Naujausia sukčiavimo atvejų analizė rodo, jog trečiąjį metų ketvirtį didžiausius finansinius nuostolius gyventojai patyrė dėl investicinio sukčiavimo.  Investuodami į fiktyvias platformas gyventojai realiai prarado 1,5 mln. Eur – tris kartus daugiau nei antrąjį šių metų ketvirtį. Iš viso šiemet dėl investicinio sukčiavimo patirti realūs nuostoliai siekia 2,35 mln. Eur.

Panašią sumą gyventojai prarado ir dėl suklastotų SMS ir elektroninių laiškų (angl. phishing) – 1,23 mln. Eur. Tai sudaro apie 30 proc. visų realiai patirtų nuostolių. Šis sukčiavimo būdas ir toliau išlieka labiausiai paplitusia sukčiavimo forma. Trečiąjį ketvirtį užfiksuoti phishingo incidentai sudarė 42 proc. visų registruotų incidentų, šio tipo sukčiavimo atvejų daugėja kiekvieną ketvirtį.

Lyginant su antruoju ketvirčiu, liepos – rugsėjo mėnesiais perpus sumažėjo telefoninio sukčiavimo atvejų – nuo 70 iki  35. Prie tokio mažėjimo galėjo prisidėti tarptautinės teisėsaugos operacijos prieš skambučių centrus. Turimais duomenimis, vidutiniškai vienam atvejui tenkanti suma siekia apie 4,5 tūkst. Eur.

„Sukčiavimo schemų įvairovė išlieka didelė – atskirais ketvirčiais stebime, jog didžiausius finansinius nuostolius gali lemti besikeičiančios sukčių taktikos, tačiau skirtingi sukčiavimo būdai yra visada greta. Tiek gyventojams, tiek įmonėms svarbu tinkamai suprasti šią riziką ir atidžiai vertinti visą pasiekiančią informaciją nuo skambučių ir elektroninių laiškų iki pernelyg gerai atrodančių investavimo ar kitų greitų pinigų pasiūlymų“, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro sukčiavimo prevencijos ekspertė Živilė Kielienė.

Vertinant finansinių sukčių veiklą, nukreiptą į juridinius asmenis, pastebima, jog tendencijos ženkliai nesikeičia. Šiuo atveju, įmonėms didžiausią grėsmę kelia ne sukčiavimo atvejų  dažnumas, o pavienių incidentų finansinis mastas. Pavyzdžiui, trečiąjį ketvirtį vienu susirašinėjimo el. paštu perėmimo atveju sukčiams vidutiniškai pervesta 46,9 tūkst. Eur. Vidutiniškai šio tipo sukčiavimo atvejui, įvertinus grąžintų lėšų dalį, tenka 10, 7 tūkst. Eur – daugiausiai iš visų tipologijų.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras primena, kad el. laiškuose ar trumposiose SMS žinutėse pastebėjus įtarimą keliančias nuorodas, jokiu būdu jų nespausti. Apie gautas žinutes, įtariamus kitus elektroninio sukčiavimo atvejus galima pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui užpildant specialią formą centro interneto svetainėje https://www.nksc.lt/pranesti.html  arba el. paštu cert@nksc.lt, taip pat kreiptis į policiją trumpuoju telefonu 112 arba ePolicija.lt.

Jeigu vis dėlto nukentėjote nuo elektroninių ar finansinių sukčių, būtina kuo skubiau susisiekti su savo banku ar kredito įstaiga, apie incidentą pranešti policijai.