Dažniausiai
užduodami klausimai

1. Phishing laiškas arba SMS žinutė (angl. phishing)

Fraudsters often send fake emails or SMS messages that look similar to information sent by your bank or other service providers you use. The purpose of this is to extract your online banking login details, confirm transactions made by fraudsters, etc. Carefully evaluate all information received by remote means of communication: review the information about the sender and the general structure of the email. Financial and credit institutions operating in Lithuania never ask you to disclose your bank account login details or make a payment order. If you receive such a request, ignore it.

2. Bank or institution impersonation scam

Scammers posing as representatives of your bank or government try to contact you and force you to share personal, financial, or login information. Never give in to emotion, and never answer questions if you’re not sure who you’re talking to.

3. Investment fraud

Harassing calls, letters, and flashy online ads trying to convince you to fall for an attractive investment offer or an opportunity to buy a fantastic product. If it sounds too good to be true, it probably is.

4. Email interception

Fraudsters are known to hack electronic correspondence between two parties, for example, between a buyer and a seller of a product. Then, at a convenient moment, they inform the payer that the buyer’s bank account has changed. Upon receiving a similar email, first, contact the supplier of the product or service directly.

5. Executive impersonation scam

Financial professionals are often among the favorite targets of fraudsters. Suppose you manage the finances of a large company. In that case, you may receive an unexpected call from the alleged CEO of the company, asking for an immediate invoice payment or money transfer. Ignore the caller’s promises, pressure, or threats, and take your time. Always follow the company’s standard payment procedures. Also, be sure to consult with a competent colleague or supervisor.

6. Romantic deception

This method is often found on online dating sites or social networks. It starts with romantic communication, then requests to share your intimate photos or videos pour in. In the end, blackmail is resorted to, asking for a money transfer.

Taip vadinami bet kokie bandymai įteisinti nelegaliai gautus pinigus. Tokia veikla paprastai užsiima vagystėmis bei sukčiavimu užsiimantys nusikaltėliai, narkotikų prekeiviai, kontrabandininkai, mokesčių grobstytojai ir t. t.

1. Suklastotas el. laiškas arba SMS žinutė (angl. phishing)

Sukčiai dažnai siunčia suklastotus elektroninius laiškus ar SMS žinutes, atrodančias panašiai kaip jūsų banko ar kitų naudojamų paslaugų tiekėjų siunčiama informacija. Taip siekiama iš jūsų išgauti internetinio banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Atidžiai įvertinkite visą informaciją, gautą nuotolinėmis ryšio priemonėmis: peržiūrėkite informacijos siuntėjo duomenis, bendrą el. laiško struktūrą. Lietuvoje veikiančios finansų ir kredito įstaigos niekada neprašys jūsų atskleisti prisijungimo prie banko sąskaitos duomenų ar atlikti mokėjimo pavedimą – jei sulaukėte tokio prašymo, jį ignoruokite.

2. Skambučiai apsimetant banko ar kitos įstaigos darbuotoju

Sukčiai, prisistatantys jūsų banko arba valstybės institucijos atstovais, mėgina užmegzti kontaktą ir taip priversti pasidalyti asmenine, finansine arba prisijungimo informacija. Niekada nepasiduokite emocijoms, neatsakinėkite į klausimus, jei nesate tikri, su kuo kalbate.

3. Investicinis sukčiavimas

Įkyrūs skambučiai, laiškai, rėksmingi skelbimai internete, bandantys įtikinti, kad jums teikiamas labai patrauklus investavimo pasiūlymas arba proga įsigyti fantastišką prekę. Jeigu tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, ko gero, taip ir yra.

4. Susirašinėjimo el. paštu perėmimas

Sukčiai įsilaužia į elektroninį susirašinėjimą tarp dviejų šalių, pavyzdžiui, tarp prekės pirkėjo ir pardavėjo, ir, sulaukę patogaus momento, informuoja mokėtoją apie pasikeitusią banko sąskaitą. Sulaukus panašaus el. laiško pirmiausiai tiesiogiai susiekite su prekės ar paslaugos tiekėju.

5. Sukčiavimas apsimetant įmonės vadovu

Finansų specialistai dažnai būna vieni mėgstamiausių sukčių taikinių. Jeigu tvarkote didelės bendrovės finansus, galite sulaukti netikėto skambučio iš tariamo įmonės generalinio direktoriaus, kuris prašo nedelsiant apmokėti sąskaitą faktūrą arba pervesti pinigų. Nepaisykite skambinančiojo pažadų atsidėkoti, skubinimo arba grasinimų ir neskubėkite. Visada laikykitės įmonėje įprastos mokėjimų tvarkos. Būtinai pasitarkite su kompetentingu kolega ir vadovais.

6. Romantinė apgavystė

Dažniausiai šis būdas aptinkamas internetinėse pasimatymų svetainėse ar socialiniuose tinkluose. Viskas prasideda nuo romantiško bendravimo, vėliau pasipila prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Galų gale, imama šantažuoti, prašant pervesti pinigų.

Šiandien dažniausiai naudojamas sukčiavimas, vadinamas phishing, kai sukčius pinigus ar asmens duomenis bando išvilioti el. laiškuose ar SMS pranešimuose apsimesdamas privačiąja arba viešąja finansine institucija.

Savo sukčiavimo schemose dažniausiai naudoja skubos elementą, siekia sukelti stresą. Jie visada aiškins, kad pervedimo laukia dabar, kad pasiūlymas galioja tik specialiai jums ir tik šią valandą, kad investuoti turite tučtuojau, nes akcijų kainos kyla žaibiškai. Gavę skambutį ar raginimą veikti, visada sustokite ir pagalvokite.

Gavę laišką ar žinutę, tikrinkite, kas yra siuntėjas. Patikrinkite el. pašto adreso domeną, svetainės adresą. Sukčių naudojamuose adresuose visada bus klaidų, sukeistų raidžių, neaiškių simbolių.

Skirdami paramą Ukrainai, atidžiai patikrinkite, ar organizacija yra įregistravusi veiklą Lietuvoje, kokiame banke registruota jos sąskaita. Taip įsitikinkite, kad savo veiklos ataskaitas ji skelbia viešai.

Prieš teikdami paramą, atkreipkite dėmesį į ženklus, leisiančius nustatyti, ar nurodytas paramos gavėjas yra patikimas:

• atidžiai patikrinkite sąskaitų numerius įrašuose socialiniuose tinkluose ir oficialioje paramos fondo svetainėje – jie turi sutapti
• svarbu įsitikinti, ar paramos prašanti organizacija yra įregistravusi veiklą Lietuvoje, kiek laiko ji veikia. Tokią informaciją galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje ČIA;
• atkreipkite dėmesį, kurios šalies banke yra paramos gavėjo sąskaita; norint išvengti valiutos keitimo mokesčių, Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų klientams patogiausia pervesti paramą eurais į euro zonos valstybių finansų įstaigose esančias sąskaitas; jei organizacija yra įsteigta užsienyje, informacija apie laukiamą paramą turėtų būtų patalpinta oficialiuose puslapiuose;
• pravartu pasidomėti, ar paramos organizacija jau yra anksčiau teikusi panašią pagalbą Ukrainai; atkreipkite dėmesį į paramos teikimo būdą: pavyzdžiui, jei siūloma paremti tik kriptovaliutomis, tai turėtų kelti įtarimą;
  jei prašoma itin didelių sumų, tai vienas iš sukčiavimo ženklų;
• mūsų šalies įstatymai reikalauja, kad, pasibaigus finansiniams metams, labdaros ir paramos fondai viešai pateiktų metinę veiklos ataskaitą, tad įsitikinkite, ar organizacija tai tikrai daro.