Rizikoms kriptoturto sektoriuje valdyti ir skaidrumui didinti – įstatymo pakeitimai

Anot projekto iniciatorių, įstatyme planuojama nustatyti daugiau reikalavimų virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjams (virtualiųjų valiutų keitykloms, depozitinėms virtualiųjų valiutų piniginėms), jų vadovams, veiklai, kapitalo dydžiui ir kitų reikalavimų, kurių laikymosi priežiūrą privalės užtikrinti šį sektorių prižiūrinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

„Pastaruoju metu matome sparčiai besikeičiančią situaciją virtualiųjų valiutų sektoriuje ir ženkliai išaugusį šia veikla besiverčiančių subjektų skaičių Lietuvoje. Atsižvelgiant į sektoriuje kylančias rizikas, susijusias su pinigų plovimo, sukčiavimo ar tarptautinių sankcijų apėjimo aspektais, turime nieko nelaukiant priimti sprendimus dėl nacionalinio reguliacinio režimo stiprinimo, didinant šio rinkos segmento skaidrumą, – teigia finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas. – Tai yra pirmas ir svarbus žingsnis, nelaukiant kol bus priimtas ES reglamentas, numatantis virtualiųjų valiutų paslaugų tiekėjų licencijavimo režimo sukūrimą ES mastu“.

„Lietuvos bankas oficialią poziciją dėl kriptoturto paskelbė dar 2017 m. ir jau tuomet aiškiai deklaravo, kad finansinės paslaugos turi būti atskirtos nuo su virtualiosiomis valiutomis susijusių paslaugų. Nuo to laiką ne kartą pasitvirtino, kad kriptosektoriaus veikla yra rizikinga, tą pripažino ir autoritetingos tarptautinės organizacijos. Identifikuojamos rizikos, susijusios su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, sukčiavimu ir pan. O pastaruoju metu didėja ir tarptautinių sankcijų nesilaikymo rizika – naudojant kriptomokėjimus gali būti bandoma išvengti nustatytų sankcijų, todėl būtina užtikrinti, kad kriptovaliutų keityklų operatoriai tinkamai vykdytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus ir užtikrintų sankcijų laikymąsi“, – sako Simonas Krėpšta, Lietuvos banko valdybos narys.

Lietuvoje šiuo metu pastebimas itin spartus kriptovaliutų veikla užsiimančių ir besisteigiančių naujų įmonių skaičiaus augimas. 2020 m. šalyje įsisteigė 8 naujos virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų  įmonės, 2021 metais –  188  įmonės, o per kelis pirmuosius šių metų mėnesius – dar per 40 įmonių.  Registrų centro duomenimis šių metų kovo 16 d. Lietuvoje iš viso veikė 252 virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų įmonės.

Spartus kriptoturto rinkos segmento augimas ir nuolat atsirandantys nauji produktai reikalauja papildomo atsakingų institucijų dėmesio, siekiant valdyti rizikas, susijusias su pinigų plovimu. Į tai atsižvelgiant buvo inicijuoti įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti efektyvesnį šio sektoriaus reguliavimą nelaukiant kol įsigalios šiuo metu ES institucijose finalizuojamas reglamentas dėl kriptoturto rinkų (angl. Markets in Crypto Assets regulation, MiCA). Tikimasi, kad europinis reguliavimas bus priimtas dar šiais metais, numatoma jo taikymo data – 2025 metai.

„Didėjant virtualių valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualių valiutų piniginių operatorių skaičiui, kurį lemia palankios sąlygos pradėti veiklą Lietuvoje, FNTT pastebi su šio sektoriaus veikla susijusias rizikas – pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas bei operacijas grynaisiais pinigais skaičius kasmet auga. Šiuo metu FNTT atlieka sektorinę strateginę virtualiųjų valiutų operatorių analizę, kurios tikslas – nustatyti ir įvertinti šio sektoriaus keliamas rizikas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje. Taip pat bus atliekami patikrinimai, tačiau reikalingas ir griežtesnis sektoriaus reglamentavimas“, – sako FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

„Naujojo įstatymo parengimas – itin reikšmingas. Vadovaujantis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politika privalome išlaikyti aukštus reguliacinius standartus Lietuvoje, tam, jog laiku užkirstume kelią galimoms su pinigų plovimu susijusioms rizikoms, – pabrėžė Eimantas Vytuvis, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovas. – Pokyčiai yra neišvengiami, dinamiška kripto sektoriaus plėtra skatina institucijas reaguoti bei siekti suvaldyti sparčiai didėjančias PPTF rizikas valstybiniu lygmeniu. Šiuo atveju, tik nuolatiniai reguliaciniai pokyčiai, remiantis ES reguliacine patirtimi, gali padėti apsaugoti vartotojus, todėl kripto sektoriaus veikla privalo būti giežčiau reglamentuojama bei kontroliuojama“.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus artimiausiu metu numatoma teikti konsultacijoms rinkos dalyviams, suinteresuotoms institucijoms ir svarstyti Vyriausybei. Parengtą įstatymo projektą planuojama pateikti  šioje Seimo pavasario sesijoje. Įstatymo pokyčiai įsigaliotų dar šiemet.