Dažniausiai
užduodami klausimai

1. Suklastotas el. laiškas arba SMS žinutė (angl. phishing)

Sukčiai dažnai siunčia suklastotus elektroninius laiškus ar SMS žinutes, atrodančias panašiai kaip jūsų banko ar kitų naudojamų paslaugų tiekėjų siunčiama informacija. Taip siekiama iš jūsų išgauti internetinio banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Atidžiai įvertinkite visą informaciją, gautą nuotolinėmis ryšio priemonėmis: peržiūrėkite informacijos siuntėjo duomenis, bendrą el. laiško struktūrą. Lietuvoje veikiančios finansų ir kredito įstaigos niekada neprašys jūsų atskleisti prisijungimo prie banko sąskaitos duomenų ar atlikti mokėjimo pavedimą – jei sulaukėte tokio prašymo, jį ignoruokite.

2. Skambučiai apsimetant banko ar kitos įstaigos darbuotoju

Sukčiai, prisistatantys jūsų banko arba valstybės institucijos atstovais, mėgina užmegzti kontaktą ir taip priversti pasidalyti asmenine, finansine arba prisijungimo informacija. Niekada nepasiduokite emocijoms, neatsakinėkite į klausimus, jei nesate tikri, su kuo kalbate.

3. Investicinis sukčiavimas

Įkyrūs skambučiai, laiškai, rėksmingi skelbimai internete, bandantys įtikinti, kad jums teikiamas labai patrauklus investavimo pasiūlymas arba proga įsigyti fantastišką prekę. Jeigu tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, ko gero, taip ir yra.

4. Susirašinėjimo el. paštu perėmimas

Sukčiai įsilaužia į elektroninį susirašinėjimą tarp dviejų šalių, pavyzdžiui, tarp prekės pirkėjo ir pardavėjo, ir, sulaukę patogaus momento, informuoja mokėtoją apie pasikeitusią banko sąskaitą. Sulaukus panašaus el. laiško pirmiausiai tiesiogiai susiekite su prekės ar paslaugos tiekėju.

5. Sukčiavimas apsimetant įmonės vadovu

Finansų specialistai dažnai būna vieni mėgstamiausių sukčių taikinių. Jeigu tvarkote didelės bendrovės finansus, galite sulaukti netikėto skambučio iš tariamo įmonės generalinio direktoriaus, kuris prašo nedelsiant apmokėti sąskaitą faktūrą arba pervesti pinigų. Nepaisykite skambinančiojo pažadų atsidėkoti, skubinimo arba grasinimų ir neskubėkite. Visada laikykitės įmonėje įprastos mokėjimų tvarkos. Būtinai pasitarkite su kompetentingu kolega ir vadovais.

6. Romantinė apgavystė

Dažniausiai šis būdas aptinkamas internetinėse pasimatymų svetainėse ar socialiniuose tinkluose. Viskas prasideda nuo romantiško bendravimo, vėliau pasipila prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Galų gale, imama šantažuoti, prašant pervesti pinigų.

Dažniausiai naudojamas sukčiavimas, vadinamas phishing, kai sukčius pinigus ar asmens duomenis bando išvilioti el. laiškuose ar SMS pranešimuose apsimesdamas privačiąja arba viešąja finansine institucija.

Šiuo metu taip pat Lietuvoje suintensyvėjo investicinis sukčiavimas.

Dažniausiai investiciniai sukčiai žmonės į savo schemas bando įvilioti jiems skambindami telefonu ir pristatydami nerealias galimybes. Neretai skambinama iš užsienio telefono numerio, siūlantieji šneka rusiškai. Taip pat gali būti siunčiami elektroniai laiškai su investavimo pasiūlymais bei nuorodomis į suklastotas platformas, kuriami profiliai, pasitelkiamos reklamos socialiniuose tinkluose.  

Investiciniai sukčiai manipuliuoja noru greitai ir lengvai užsidirbti ir praturtėti esant labai mažai rizikai. Siekiant įvilioti žmones į šias žabangas, siūlomas išskirtinis, karštas pasiūlymas TIK JUMS. Taip pat investiciniai sukčiai naudoja programinę įrangą, platformas, kurios atrodo kaip realiai veikiančios ir nekenkėjiškos programos, platformos ar programėlės.  

Visais atvejais įtarus, jog bendraujate su sukčiais, nutraukite tolesnį bendravimą, nepasiduokite spaudimui – neveskite asmens duomenų, nespauskite siūlomų nuorodų, blokuokite telefono numerius arba ištrinkite žinutes ar el. laiškus.  

Savo sukčiavimo schemose dažniausiai naudoja skubos elementą, siekia sukelti stresą. Jie visada aiškins, kad pervedimo laukia dabar, kad pasiūlymas galioja tik specialiai jums ir tik šią valandą, kad investuoti turite tučtuojau, nes akcijų kainos kyla žaibiškai. Gavę skambutį ar raginimą veikti, visada sustokite ir pagalvokite.

Gavę laišką ar žinutę, tikrinkite, kas yra siuntėjas. Patikrinkite el. pašto adreso domeną, svetainės adresą. Sukčių naudojamuose adresuose visada bus klaidų, sukeistų raidžių, neaiškių simbolių.

Taip pat tikrindami informaciją,  įvertinkite ir atsiliepimus apie siūlomos paslaugos teikėją – įtarimų turėtų sukelti vien tik teigiami atsiliepimai, sėkmės istorijos arba tai, jog atsiliepimų nėra visai, ypač socialiniuose tinkluose. Gali būti, jog visi neigiami komentarai yra trinami, siekiant kuo daugiau žmonių įvilioti į pinkles.

Kiekvieno iš mūsų asmeninis atidumas ir kritinis mąstymas yra svarbiausi veiksniai, padedantys nepapulti į sukčių pinkles.  

Įtarus, jog bendraujate su sukčiais, svarbiausia:  

• NEPASIDUOKITE EMOCIJOMS, spaudimui ir raginimams: sukčiai yra linkę manipuliuoti jautria informacija – į bėdą patekusiais artimaisiais, neva „nutekėjusia” asmenine informacija, trumpai galiojančiomis nuolaidomis, ilgai nesitęsiančia palankia investicijoms situacija ir pan.  
• IGNORUOKITE gautas nuorodas, nesuveskite asmeninių duomenų.  
• TIKRINKITE INFORMACIJĄ – įsitikinkite, kad nurodytos aplinkybės yra realios: ar atitinka pateikiami faktai, ar nekelia įtarimų interneto adresas, jeigu siūloma investuoti ar apsipirkti el. parduotuvėje, įvertinkite kitų vartotojų elgesį: galbūt jau yra kitų žmonių paliktų komentarų, o gal jų nėra visai. Įtarimų turėtų sukelti ir vien tik pozityvios reakcijos, sėkmės istorijos.  
• BLOKUOKITE abejotinas žinutes, skambučius.  

Taip pat patariama, nepamiršti ir nuolat atnaujinti programinės įrangos apsaugos aplikacijas.  

Visuomet naudinga pasidalinti informacija su organizacijomis ar institucijomis, kurių vardu neteisėtai dangstosi sukčiai.  

Taip pat sulaukus ar internete pastebėjus įtartinų nuorodų, jas galima nusiųsti į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, adresu cert@nksc.lt, informuoti policiją.  

Vertingą ir nuolat atnaujinamą informaciją apie sukčiavimą skelbia Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras, taip pat Policijos departamentas.  

Prenvencine informacija dalijasi Lietuvos bankų asociacija ir atskiros finansų įstaigos.  

Kilus įtarimams dėl sukčiavimo, praneškite:  

• policijai, telefonu 112; 
• Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, el. paštu: cert@nksc.lt. 

Jeigu visgi nutiko taip, kad savo asmeniniais duomenimis pasidalijote su sukčiais, arba pervedėte lėšas, būtina kuo operatyviau: 

• kreiptis į savo banką;  
• pranešti policijai.  

Skirdami paramą Ukrainai, atidžiai patikrinkite, ar organizacija yra įregistravusi veiklą Lietuvoje, kokiame banke registruota jos sąskaita. Taip įsitikinkite, kad savo veiklos ataskaitas ji skelbia viešai.

Prieš teikdami paramą, atkreipkite dėmesį į ženklus, leisiančius nustatyti, ar nurodytas paramos gavėjas yra patikimas:

• atidžiai patikrinkite sąskaitų numerius įrašuose socialiniuose tinkluose ir oficialioje paramos fondo svetainėje – jie turi sutapti
• svarbu įsitikinti, ar paramos prašanti organizacija yra įregistravusi veiklą Lietuvoje, kiek laiko ji veikia. Tokią informaciją galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje ČIA;
• atkreipkite dėmesį, kurios šalies banke yra paramos gavėjo sąskaita; norint išvengti valiutos keitimo mokesčių, Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų klientams patogiausia pervesti paramą eurais į euro zonos valstybių finansų įstaigose esančias sąskaitas; jei organizacija yra įsteigta užsienyje, informacija apie laukiamą paramą turėtų būtų patalpinta oficialiuose puslapiuose;
• pravartu pasidomėti, ar paramos organizacija jau yra anksčiau teikusi panašią pagalbą Ukrainai; atkreipkite dėmesį į paramos teikimo būdą: pavyzdžiui, jei siūloma paremti tik kriptovaliutomis, tai turėtų kelti įtarimą;
  jei prašoma itin didelių sumų, tai vienas iš sukčiavimo ženklų;
• mūsų šalies įstatymai reikalauja, kad, pasibaigus finansiniams metams, labdaros ir paramos fondai viešai pateiktų metinę veiklos ataskaitą, tad įsitikinkite, ar organizacija tai tikrai daro.