2022 m. virtualiųjų valiutų sukčiavimo skandalų apžvalga ir reguliacinės perspektyvos

2022-ieji buvo nepastovūs tiek finansų, tiek virtualių valiutų rinkoms. Virtualių valiutų erdvėje dalį šio nepastovumo lėmė daugybė per šiuos metus įvykusių ir didelio atgarsio sulaukusių skandalų, iš kurių vieni ryškiausių buvusios vienos didžiausios pasaulyje virtualių valiutų keityklos „FTX“ bei Estijoje įvykęs „HashFlare“ „Ponziskandalai. Šiame straipsnyje aptariama Ponzi sukčiavimo schema ir jos atpažinimo būdai, ryškesni 2022-ųjų metų virtualių valiutų rinkos skandalai bei atitinkamų rizikų atpažinimas ir valdymas Lietuvoje bei pasaulyje.  

Visos pinigų plovimo prevencijos aktualijos
tavo el. pašte

    Užsisakydami naujienlaiškį, Jūs sutinkate su asmens duomenų tvarkymu. Daugiau informacijos mūsų Privatumo politikoje.

    Kas yra Ponzi”? 

    „Ponzi“ sukčiavimo schemų atsiradimo pradžia yra sietina su  XIX a. pabaiga – XX a. pradžia.  

    Vienas žymiausių to meto investicinių sukčių buvo Charles Ponzi. Jis rinko lėšas, pažadėdamas savo potencialiems klientams net 50% investicinę grąžą. Naudodamasis jau surinktomis aukų lėšomis, dalį jų Charles grąžindavo ankstesniems investuotojams, taip sukurdamas veikiančios investavimo sistemos iliuziją bei didesnę susidomėjimo bangą visuomenėje. Pasinaudodamas šia sistema, jis per metus išviliojo daugiau nei 500 tūkst. USD (šiandieninė vertė apie 5 mln. USD).  

    Šios schemos esmė veiksmingo investavimo iliuzijos sukūrimas grąžinant dalį išviliotų lėšų ankstesniems investuotojams, tikslingai siekiant nuolat pritraukti naujus investuotojus. Net praėjus daugiau nei 100 metų nuo šios investicinio sukčiavimo schemos pradžios, nusikaltėliai ir šiandien sėkmingai suranda naujų būdų, kaip pritaikyti „Ponzi“ sukčiavimo schemas, ypatingai tai pastebima virtualių valiutų rinkoje.  

     

    Estijos „HashFlare“ sukčiavimo atvejis  

    Ieškant realių investicinio sukčiavimo „Ponzi“ schemų pavyzdžių,  keliauti toli nereikia. Šių metų lapkričio 22 dieną po tyrimo, kurį atliko JAV bei Estijos teisėsaugos institucijos buvo areštuoti du Estijos piliečiai Sergei Potapenko ir Ivan Turõgin. Dar 2013 metais šie sukčiai pradėjo keletą fiktyvių, virtualių valiutų operacijomis paremtų verslų: „HashCoins“, „Plolybius bank“ bei „HashFlare“. Būtent pastarojo fiktyvaus verslo modelio dėka nusikaltėliams pavyko išvilioti daugiau nei 550 mln. JAV dolerių.  

    Pasak JAV Teisingumo departamento kaltinamojo akto „HashFlare“ siūlė sutartis, kuriomis klientai galėjo mokėti nuomos mokestį už tam tikrą „HashFlare“ virtualių valiutų kasybos operacijų procentą.  

    Realybėje, „HashFlare“ neturėjo klientams pažadėtos virtualių valiutų kasybos įrangos, o  pasitraukti norintiems ankstyviesiems investuotojams išmokėdavo „uždarbį“ iš naujai pritrauktų investuotojų lėšų. Šie nusikaltėliai buvo sugauti jiems bandant išplauti dideles sumas išviliotų lėšų pasinaudojant: anonimiškomis priedangos bendrovėmis bei netikromis sąskaitomis faktūromis ir padirbtomis sutartimis. Nors ši „Ponzi“ schema buvo viena didžiausių tokio mąsto nusikaltimų Baltijos šalyse 2022 metais, ją užgožė kitas, tarptautinės virtualių valiutų rinkos skandalas – „FTX“ įkūrėjo sukčiavimo skandalas.  

     

    Ar „FTX“ galima vadinti „Ponzi“ schema? 

    Daugiausiai visuomenės atgarsių sulaukęs tarptautinis, vienos iš didžiausių pasaulyje virtualių valiutų keityklos FTX skandalas, kuris 2022 metais sukėlė nemenką visuomenės bei reguliatorių susirūpinimą visa virtualių valiutų rinka.  

    Kadangi dar nėra priimto aiškaus teismo sprendimo, šiuo klausimu viešojoje erdvėje galime įžvelgti skirtingų nuomonių: „FTX“ buvo investicinio sukčiavimo „Ponzi“ schema arba „FTX“ tik netinkamai valdė savo klientų lėšas ir veikė arti sukčiavimo ribos. Tačiau, pasak advokatų kontoros „Scura, Wigfield, Heyer, Stevens & Cammarota“, bankroto specialisto Carlos Martinez: „Ant sienos parašyta, kad tai buvo arba bent jau, jei tai nebuvo tyčia sukurta Ponzi schema, ji tikrai veikė panašiai į Ponzi schemą“.

    Tokių vertinimų ir palyginimų „FTX“ susilaukė pradėjus atidžiau tikrinti šios keityklos veiklą. Vienas pagrindinių „FTX“, „Ponzi“ rodiklių –  įmonės direktoriaus lėšų panaudojimas savo asmeniniame gyvenime bei kitame jam priklausančiame versle „Alameda Research“ esant daugiau nei 10 kartų didesniems „FTX“ įsiskolinimams nei disponuojamas šios įmonės turtas (angl. unbacked liabilities).

    2022 metų gruodžio mėn. 13 d. Bahamos saloje „FTX“ įkūrėjas Sam Bankman-Fried buvo suimtas būtent dėl jam pareikštų kaltinimų sukčiavimu, investiciniu sukčiavimu bei pinigų plovimu. Tuo pat metu, investicinę rinką JAV prižiūrinti SEC (ang. the Securities and Exchange Commission) pradėjo atskirų kaltinimų pareiškimo procesą dėl investicinio reguliavimo pažeidimų.

    Remiantis „FTX“ įkūrėjui pateiktais kaltinimais, galime teigti, kad pilna skandalo istorija dar tikrai nėra žinoma, tačiau pareikšti kaltinimai sufleruoja, kad „FTX“ gali tapti vienu didžiausių investicinio sukčiavimo atvejų istorijoje.

    JAV valdžiai vykdant atitinkamus teisinius procesus, esama atgarsių apie kuriamus naujus reguliacinius pakeitimus, kurie bus priimti siekiant išvengti panašių incidentų. Naujieji pakeitimai bus kuriami bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis, siekiant apsaugoti investuotojus, vartotojus ir užtikrinti finansinį stabilumą visoje virtualių valiutų rinkoje. 

     

     Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, siekiant nustatyti galimą „Ponzi“ schemą? 

    Estijos „HashFlare“ bei JAV „FTX“ virtualių valiutų keityklų atvejai gali pasirodyti skirtingi, tačiau juos analizuojant galime pastebėti tam tikrų panašumų, kurie atitinka tradicinės „Ponzi“ sukčiavimo schemos veiklos modelį. Atsižvelgiant į tai, norint apsaugoti tiek savo asmenines lėšas, tiek reprezentuojamą finansų rinkos dalyvį nuo potencialių investicinių sukčių, reikėtų atlikti išsamią investavimo paslaugų teikėjo patikrą. Patikros metu būtina atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių aspektų:  

    1. Reklamuojamas investavimo produktas įvardijamas kaip didelės grąžos, tačiau be jokios arba itin mažos rizikos. Investuojant visada atsiranda rizika prarasti dalį ar visas lėšas, nepriklausomai nuo investicijos. Dažnu atveju rizika gali svyruoti nuo mažos iki didelės, tačiau ji visada išlieka. Dažniausiai investiciniai produktai, atnešantys didžiausią investavimo grąžą yra atitinkamai didesnės rizikos.

    2. Pastovi bei stabili investicinė grąža, nekintanti pagal esamas ekonomines tendencijas rinkoje. Investicinė grąža dažniausiai priklauso nuo esamos rinkos situacijos. Todėl nuolat kintanti rinka atneša investicinės grąžos svyravimus. Jei fiksuota grąža nekinta ilgą laiką, gali būti, kad veikla nėra legali. 

    3. Slapta arba per daug sudėtinga investavimo strategija. Jeigu siūloma investuoti į sudėtingą produktą, kurio strategijos pardavėjas nesugeba paaiškinti ar negali atskleisti, tai gali būti ženklas, kad tokios strategijos nėra, o iš jūsų norima išvilioti lėšas. 

    4. Neklausiama bei netikrinama apie Jūsų investavimo patirtį, valdomą portfelį ar disponuojamas lėšas bei jų kilmę. Licencijuoti bei prižiūrimi investicinių paslaugų teikėjai privalo laikytis atitinkamų reikalavimų bei rinkti ir tikrinti tokius duomenis. Jei asmuo siūlo investicines paslaugas ir šios informacijos iš jūsų neprašo, tai gali būti ženklas, kad jis užsiima nelegalia investicine veikla.  

    5. Investicinė veikla ar produktas aktyviai reklamuojamas socialiniuose tinkluose, pasitelkiama nuomonės formuotojų įtaka. Šių dienų kontekste pastebima, kad sukčiai vis dažniau naudoja socialinius tinklus bei nuomonės formuotojus, siekdami pasinaudoti dideliu jų reklamos pasiekiamumu. Tai daroma norint užtikrinti vieną kertinių „Ponzi“ schemos veikimo sąlygų – pastovų naujų investuotojų lėšų pritraukimą.  

     

    Būtent todėl, investuotojams ketinantiems įdarbinti turimas lėšas įvairiuose projektuose pirmiausiai reikėtų įsivertinti ir galimas rizikas. Prieš patikint savo lėšas patartina atlikti internetinę patikrą, t.y. pirmiausia įsitikinti ar investicijas priimantis subjektas turi atitinkamas licencijas, patikrinti jų galiojimą oficialiame atitinkamos priežiūros institucijos tinklapyje.

    Taip pat su jumis susisiekusiam ar nurodytam kontaktiniam asmeniui (konsultantui) reikėtų užduoti keletą klausimų iš anksčiau aptartų patikros aspektų. Ši informacija padės jums įsitikinti, jog savo turimas lėšas patikite patikimam projektui, apsisaugosite nuo finansinių sukčių. 

     

    Virtualiųjų valiutų rizikų valdymas Lietuvoje 

    Nors šios nusikaltėlių schemos gali pasirodyti nutolusios nuo Lietuvos, nevertėtų apsigauti, jos lygiai taip pat aktyvios ir pas mus. Vis dažniau žiniasklaidoje pasirodo antraščių apie aukas, iš kurių sukčiai išviliojo turtą pasinaudojant virtualiomis valiutomis. Tikėtina, jog tam įtakos turi ir prie šios problemos galimai prisideda ir sparčiai augantis virtualių valiutų paslaugų teikėjų skaičius Lietuvoje.    

    Registrų centro duomenimis, šiandien Lietuvoje turime jau daugiau nei 800 virtualių valiutų paslaugas teikiančių įmonių, kai tuo tarpu 2020 metais Lietuvoje buvo registruotos tik 8-ios šią veiklą vykdančios įmonės. Spartus šio sektoriaus augimas Lietuvoje susijęs su ženkliu virtualių valiutų paslaugų teikėjų įmonių skaičiaus sumažėjimu kaimyninėje Estijoje dėl šio sektoriaus reguliacinės aplinkos sugriežtinimo 2021-aisias metais.  

    Palankesnė reguliacinė aplinka Lietuvoje taip pat kelia ir papildomas finansinių nusikaltimų rizikas. Remiantis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, išleistomis Fiktyvių įmonių veiklos nustatymo gairėmis, net 84 % Lietuvoje registruotų virtualių valiutų paslaugų teikėjų atitinka nors vieną fiktyvios veiklos kriterijų.  

     

    Virtualiųjų valiutų sektoriaus rizikų valdymo ateities perspektyvos 

    Būtent šioms, virtualių valiutų paslaugų teikėjų sektoriuje esančioms rizikoms valdyti, Lietuvoje 2022 metais buvo priimti atitinkami reguliaciniai pakeitimai, nustatantys didesnius kapitalo reikalavimus, griežtinantys sąlygas įmonės vadovams bei skatinantys bendrą sektoriaus skaidrumą. 

    Didžioji dalis šių pakeitimų naujai registruojantiems subjektams įsigaliojo jau nuo lapkričio 1 d., tačiau iki šios dienos Lietuvoje jau registruotiems virtualių valiutų paslaugų subjektams nustatyta prievolė įgyvendinti šiuos pakeitimus iki 2022 metų gruodžio mėn. 31 d.

    Prognozuojama, kad greitu metu pastebėsime šio sektoriaus įmonių skaičiaus mažėjimą bei galimai turėsime brandesnį ir skaidresnį virtualiųjų valiutų sektorių, kurio dydžio statistikos neiškraipys lengvesnės reguliacinės aplinkos ieškantys virtualių valiutų paslaugų teikėjai. 

    Tačiau, kalbant apie visą virtualių valiutų rinką ir su ja susijusius skandalus, šios sistemos globalumas sukelia ir neigiamų padarinių. Vienas ryškiausių – įvykusių skandalų užtrauktas neaiškumo šešėlis visai virtualių valiutų rinkai. Po ilgo laiko pradedama svarstyti ar tikrai esami bei planuojami ES teisės aktų apkeitimai yra pakankami.  

    Daugelis virtualaus turto srities profesionalų turbūt jau girdėjo apie ruošiamus reguliavimo pokyčius ES MiCA (angl. Markets in Crypto Assets) reglamentą. Vis dėlto, mažiau kam yra žinoma apie po „FTX“ skandalo planuojamą naują MiCA 2.0 reguliacinį paketą, kuriuo siūloma ne tik įgyvendinti virtualių valiutų paslaugų teikėjų priežiūrą, bet įtraukti ir decentralizuoto virtualaus turto priežiūros parametrus.

    Be to, šiame reglamente turėtų atsirasti ir reikalavimai susiję su aiškiu klientų bei įmonės veiklos lėšų atskyrimu, reikalavimu turimą virtualų turtą paremti įprasto kapitalo rezervais,  nustatyti prievolę atitinkamiems metiniams auditams. Taip pat, keliamos diskusijos dėl naujų pakeitimų susijusių su didele virtualių valiutų sektoriaus koncentracijos rizika bei griežtesniais reikalavimais rizikų valdymo sistemoms.  

     

    Išvados 

    Kuomet laukiame naujų reguliacinių pakeitimų, finansų įstaigoms, jau dirbančioms ar planuojančioms pradėti dirbti su Virtualių valiutų paslaugų teikėjais, reikėtų atidžiau įsivertinti ar Virtualių valiutų paslaugų teikėjas iš tikrųjų taiko atitinkamus rizikos valdymo procesus, ar imasi tinkamos klientų lėšų apsaugos bei tinkamai atlieka metinius auditus.

    Norint tinkamai apsaugoti klientų lėšas bei atkurti pasitikėjimą visa virtualių valiutų rinka, ypač svarbus aiškus, nuoseklus, savalaikis bei proporcingas reguliacinių pakeitimų taikymas. Tačiau, kol šie pakeitimai dar nėra įstatymiškai įsigalioję, tik finansų įstaigų bei jų klientų proaktyvumas gali padėti apsisaugoti nuo galimų sukčiavimo skandalų.

     

    2 trl. €

    Skaičiuojama, kad visame pasaulyje finansiniai sukčiai kasmet išvilioja apie 2 trln. eurų.

    3 500

    Centro mokymuose jau dalyvavo daugiau nei 3 500 Lietuvos finansų rinkos dalyvių.

    4,5/5

    Vidutinis balas, kuriuo dalyviai įvertina mokymų kokybę.