„Būk budrus – neleisk sukčiams tavęs apgauti“ socialine iniciatyva bus siekiama stiprinti visuomenės informuotumą apie sukčiavimo grėsmes

Skaityti daugiau

Sukčiavimo prevencija gyventojams

Romantinis sukčiavimas
Investicinis sukčiavimas
Telefoninis sukčiavimas
Avansiniai mokėjimai
Phishingas
Kaip apsisaugoti?
Prevenciniai patarimai

Romantinis sukčiavimas

Romantinis sukčiavimas yra pagrįstas asmeniniu ryšiu su potencialia auka ir dažniausiai vyksta tik internete.

Sukčiai pažinčių svetainėse, socialiniuose tinkluose susikuria netikras anketas ir „liūdna” biografija. Bendravimas prasideda nuo žinučių, kviečiančių susipažinti, tuomet bendravimas plėtojamas į apsikeitimą nuotraukomis, skambučius, ateities planų kūrimą, susitikimo planavimą. Sukčius manipuliuoja simpatija, meilės jausmu, o tam tikru metu paprašo pervesti šiek tiek pinigų dėl kažkokios skubios situacijos. Tokios skubios situacijos dažnai kartojasi.

Šis sukčiavimo būdas yra ilgalaikis, kadangi sukčiams reikia pasirinktą asmenį įtikinti, jog jis yra mylimas ir reikalingas, o santykiai rimti, su ateities perspektyva. Šis sukčiavimo būdas nukreiptas į fizinius asmenis.

  • Pavyzdys

Finansų įstaiga sustabdė įtartiną mokėjimą į Turkiją (suma – 4500 Eur, gavėjas – fizinis asmuo, Turkijos pilietis, mokėjimo paskirtis – „Kelionė“). Finansų įstaiga kreipėsi į klientę telefonu, o vėliau ir raštu su prašymu paaiškinti mokėjimo aplinkybes.

Klientė paaiškino, kad gavėjas yra Turkijos karinių pajėgų skrydžio vadas ir kad, tai  – karo gydytojo chirurgo traumatologo (JAV pilietis), tarnavusio Afganistane, skrydžio mokestis iš Kabulo į Ankarą (Turkija). Jis nespėjo iki įvykių (2021-08 mėn.) nusipirkti lėktuvo bilietų į Lietuvą. Liko tik vienas kelias – kariniu sraigtasparniu skristi iš Kabulo į Turkiją. Klientė gydytoją chirurgą pažįsta seniai, yra kolegos.

Po ilgo bendravimo su kliente pasitelkta policijos pareigūnų pagalba. Po pokalbio su pareigūnais klientė suprato kas įvyko, mokėjimas buvo grąžintas į klientės sąskaitą.

Žiūrėti statistiką

Investicinis sukčiavimas

Sukčiai apsimeta finansų ekspertais ir potencialioms aukoms siūlo investavimo paslaugas. Sukčiai, pagal atidirbtas schemas, viliodami netikromis galimybėmis, apgaule įtikina asmenis investuoti į kriptovaliutas, pervedant pinigines lėšas į nepatikimas platformas.

Sukčiai sukuria iliuziją, kad investicijos grąža didelė, rizika minimali ir ragina aukas investuoti vis daugiau lėšų. Visais atvejais aukos praranda visas savo lėšas. Šis sukčiavimo būdas yra ilgalaikis ir nukreiptas į fizinius asmenis.

  • Pavyzdys 

Vyresnio amžiaus vyras staiga pradėjo vykdyti mokėjimus į skirtingas oficialias kriptovaliutų platformas Susisiekus su klientu paaiškėjo, kad jis sulaukė rusų kalba bendraujančių brokerių skambučių ir pagal jų siūlomas rekomendacijas atliko šiuos mokėjimus.

Grąžinti pinigų klientui nepavyko, nes klientas neturėjo prieigų prie el. piniginių šiose kriptovaliutų platformose.

Žiūrėti statistiką

Telefoninis sukčiavimas

Tai – sukčiavimo būdas, atliekamas telefonu, siekiant išvilioti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių inicijuojamus pavedimus. Jis pasižymi tuo, jog pateikus apgaulingą informaciją, siekiama, kad asmenys patys inicijuotų ir įvykdytų pavedimus į sukčių nurodytas mokėjimo sąskaitas.

Telefoninio sukčiavimo atveju sukčius apsimeta dažniausiai finansų, teisėsaugos ar valstybės institucijos tarnautoju, o asmuo pats perduoda duomenis sukčiui. Sukčiavimo būdas dažnai nukreiptas į rusakalbius asmenis arba rusų kalbą mokančius asmenis.

  • Pavyzdys

Vyrui į mobiliojo ryšio telefoną paskambino rusakalbis vyriškis, kuris prisistat finansų įstaigos darbuotoju ir paaiškino, kad iš vyro sąskaitos yra atliktas pavedimas, kurį reikia patikrinti ir galbūt sustabdyti dėl vykdomo sukčiavimo.

Pokalbio metu sukčius nurodė, kad, siekiant užblokuoti interneto banko programėlę tam, jog nebūtų daromi kiti pavedimai, būtina pasakyti prisijungimo prie interneto banko duomenis. Vyriškis,  pasakęs prisijungimo duomenis ir suvedęs naudojamos atpažinimo priemonės PIN kodus, pastebėjo, kad iš turimos mokėjimo sąskaitos buvo pervesti 4000 eurų į nežinomo asmens mokėjimo sąskaitą. Padaryta 4000 eurų žala.

Žiūrėti statistiką

Avansiniai mokėjimai

Gyventojai, ieškodami pigesnių prekių elektroninėse parduotuvėse ar specializuotuose skelbimų portaluose, už neegzistuojančias prekes sukčiams atlieka avansinius pervedimus: už neva parduodamus automobilius, mobiliuosius telefonus ir kitus daiktus.

  • Pavyzdys

Internete radote skelbimą apie skubiai parduodamą gerą automobilį žemesne nei rinkos kaina. Pardavėjas Jūsų prašo rezervacijos mokesčio su galimybe mokestį susigrąžinti.

Pardavėjas nurodo automobilio apžiūros vietą ir laiką. Jūs sumokate rezervacijos mokestį, tačiau nuvykus į sutartą vietą apžiūrėti automobilio, pardavėjas nepasirodo.

Žiūrėti statistiką

Phishing'as (suklastotas SMS arba el.laiškas)

Phishing’as – sukčiavimo būdas, taikomas siekiant išvilioti interneto banko prisijungimo duomenis, mokėjimo priemonių (pvz. mokėjimo kortelės) duomenis, patvirtinti apgaule atliekamus pavedimus ir pan.

Šis sukčiavimo būdas nukreiptas į fizinius ir juridinius asmenis. Gyventojams atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės arba laiškai, primenantys finansų ar valstybės institucijų pranešimus, siekiant gauti interneto banko prisijungimo duomenis.

  • Pavyzdys

Fizinis asmuo tariamai iš banko gavo SMS žinutę tariamai iš banko, kurioje buvo nurodyta, kad kliento banko sąskaita yra užšaldyta dėl neteisėtų operacijų ir buvo nurodyta prisijungti prie atsiųstos nuorodos.

Fizinis asmuo, paspaudęs nuorodą, suvedęs prisijungimo ID ir naudojamos atpažinimo priemonės ID, pastebėjo, kad buvo atliktas 3000 eurų pavedimas į mokėjimo sąskaitą. Padaryta 3000 eurų žala.

Žiūrėti statistiką

Prevenciniai patarimai

Finansiniai sukčiai taiko skirtingus metodus – stengiasi pasiekti telefono skambučiais, SMS žinutėmis, pokalbių programėlėmis ar mezga pažintis socialiniuose tinkluose. Kad ir kokią taktiką jie bepasirinktų, visoms joms būdinga manipuliacija žmogiškaisiais jausmais.

Sulaukus netikėto skambučio, žinutės ar el. laiško, būtina:

  • neskubėti ir nevykdyti sukčių nurodymų;
  • nespausti Jums siųstų nuorodų ir nesuvesti duomenų;
  • įvertinti, ar Jums pateikiamos faktinės aplinkybės yra realios;
  • tikrinti informaciją – atsižvelgiant į situaciją, susisiekite su paminėtu asmeniu, institucija ar organizacija jums žinomais oficialiais kontaktais ar savo paskyrose (pvz. siuntų tarnybų, Sodros, Mano VMI ir pan.)
  • prisiminti, jog valstybės institucijos, bankai, siuntų bendrovės ir pan. neprašo asmens ir interneto banko duomenų.

Pastebėjus itin viliojančias reklamas socialiniuose tinkluose, gausų asortimentą už mažą kainą siūlančias el. parduotuves, ar itin patrauklius skelbimus specializuotose skelbimų ar būsto nuomos platformose, būtina:

  • tikrinti ir lyginti informaciją: ar reklamos pasikartoja kituose kanaluose, pavyzdžiui, kitame socialiniame tinkle ar oficialioje svetainėje.
  • įvertinti, ar siūloma kaina atitinka rinkos kainą – palyginkite, kiek už norimą prekę ar paslaugą prašo kiti pardavėjai, įvertinkite, ar ji ženkliai skiriasi.
  • įsitikinti, kad pardavėjas ir jo siūloma prekė ar paslauga iš tiesų egzistuoja: patyrinėkite kitus pardavėjo profilius, užduokite papildomų klausimų, vertinkite, kaip pardavėjas bendrauja.

Patikimiausias apsaugos būdas – kilus bent menkiausiam įtarimui kontaktą kuo greičiau nutraukti.

 

2 trl. €

Skaičiuojama, kad visame pasaulyje finansiniai sukčiai kasmet išvilioja apie 2 trln. eurų.