Išaugusi teroristų finansavimo rizika: pats laikas peržvelgti prevencijos programas

Reaguodamas į įvykius Izraelyje, praėjusių metų spalį JAV finansinės žvalgybos padalinys (angl. FinCEN) išplatino perspėjimą apie galimas grėsmes, susijusias su finansiniais srautais, skirtais teroristinei HAMAS veiklai finansuoti. Šių metų sausio pabaigoje Ispanijos pareigūnai pranešė apie įtariamo teroristinės grupuotės rėmimo kripto valiutomis sistemą sukūrusio trisdešimtmečio asmens sulaikymą Barselonoje. Pastarojo, tikėtina, surinktos sumos sudaro apie 200 000 eurų. 

Tokiame pasaulinių įvykių fone, mūsų šalis taip pat nėra išskirtinė. Lietuvoje, Valstybės saugumo departamento vertinimu, nacionalinė terorizmo grėsmė šiuo metu yra maža. Vis dėlto, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Lietuvos bankas gruodžio pabaigoje įspėjo finansų rinkos dalyvius bei kitus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo įpareigotuosius subjektus apie išaugusias teroristų finansavimo veiklos rizikas Izraelyje ir Gazos ruože. Nors nacionalinė teroristinės veiklos rizika yra žema, tačiau institucijų įspėjimas kviečia susitelkti bei įsivertinti gynybinius mechanizmus.

Teroristų finansavimą pastebėti sudėtinga

Sukurti teroristų finansavimo rizikos valdymo scenarijus stebėsenos sistemose yra rimta užduotis net ir labai brandžioms finansų įstaigoms. Teroristinės grupuotės dažniausiai yra remiamos itin mažomis sumomis, lėšų kilmė gali būti aiški ir teisėta, todėl šias operacijas gali būti sudėtinga atskirti nuo įprastinės finansinės veiklos.

Naudojamos ir alternatyvios finansų sistemos, pvz., havala, kuri yra paremta tradicija ir tarpusavio pasitikėjimu, lėšas perduodant per bendruomenės narius o taip pat, teroristai ir patys finansuoja savo veiklą, pasinaudodami organizacijomis užgrobtose teritorijose. Dėl šių alternatyvios mokėjimų sistemos ypatumų teisėsaugos institucijoms įtartina veikla nepranešama.

Itin daug pastangų reikia užkardant potencialų terorizmo finansavimą, kuomet lėšos keliauja per sudėtingų valdymo struktūrų įmones. Tokios struktūros gali būti kuriamos tikslingai, siekiant nuslėpti galutinius naudos gavėjus, todėl, prieš užmezgant dalykinius santykius, šį aspektą būtina tinkamai įvertinti bei tinkamai pažinti savo klientą.

Taip pat, nusikaltėliai dažnai būna itin išsilavinę, prisitaiko prie finansų rinkos pokyčių bei panaudoja naujas technologijas. Pavyzdžiui, minėtu atveju Ispanijoje, teroristų veiklos finansavimą, įtariama, organizavo itin gilias blokų grandinės technologijos žinias turintis asmuo. Pigios, ir dažnu atveju decentralizuotos, operacijos kripto valiuta patrauklios dėl spartos ir sąlyginio anonimiškumo blokų grandinėje. Dėl to teroristų rėmėjų lėšos gali pasislėpti tarp įprastinių srautų, o ypač agreguotuose mokėjimuose, kai vienu pavedimu pervedamos sumos keliolikai gavėjų. Šių operacijų specifika reikalauja svarių pastangų iš paslaugų tiekėjų, nes naujausios technologijos pirmiausia pritraukia ir su nusikaltimais nieko bendra neturinčius klientus.

Rinka susiduria su netolygia teroristų finansavimo rizika

Finansų rinka Lietuvoje yra stipriai išplėtota bei turi tarptautiškumo elementų – finansinių įstaigų paslaugomis naudojasi ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir kitų valstybių piliečiai, o jos dalyviai pasitelkia užsienio tarpininkus.

Būdama viena lyderių Europoje, skatinant technologijų pažangą, sistemos prieinamumą ir naudojimosi patogumą, Lietuva tapo namais skirtingų paslaugų spektro ir brandos finansų įstaigoms bei virtualiųjų valiutų paslaugų operatoriams, tad natūralu, jog susiduriama su netolygia teroristų finansavimo rizika.

Kalbant apie gynybinius terorizmo finansavimo mechanizmus, atitiktis galiojančiam reguliavimui yra būtinas ir nediskutuotinas aspektas. Tačiau nusikaltėlių taikomos taktikos su laiku taip pat kinta, todėl prevencijos programų vidinė peržiūra padeda tiksliau įsivertinti, kuria linkme tobulėti. Gynybinių mechanizmų – taikomų procedūrų ir naudojamų įrankių – efektyvumas yra tas bendras vardiklis, siejantis tiek finansų rinkos senbuvius, tiek naujokus, nes atsidurti teroristų rėmimo grandinėje potencialiai rizikuoja visi rinkos dalyviai.

Tad, atliepiant priežiūros institucijų lūkesčius, neišvengiamos investicijos į kokybiškus indentifikavimo įrankius bei specializuotas stebėsenos sistemas, bet ne mažiau svarbios investicijos ir į žmogiškąjį kapitalą, nes net patys geriausi įrankiai yra beverčiai, jei trūksta gebančių jais naudotis specialistų.

Atvirieji šaltiniai –  dar vienas nemokamas įrankis

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos specialistai turi būti įsigilinę ne tik į einamuosius klausimus, bet ir sugebėti tinkamai atpažinti tipologijas, turėti realias galimybes sustabdyti operacijas bei gebėti nustatyti turto kilmę ir pavedimų ekonominį pagrindą.

Vengiant klaidingai teigiamų sisteminės patikros rezultatų, svarbu gebėti derinti skirtingus kriterijus, kaip pvz., sumas, raktinius žodžius, patikrinimo elementų sąrašus, o taip pat realaus laiko ir retrospektyvią stebėseną, surinktos kliento pažinimo informacijos vertinimą. Veiksmingai stebėsenos sistemai gali būti naudinga, ką nurodo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kruopščiai tikrinti viešuosius šaltinius: naudoti paieškos variklius (search engine – angl.), nacionalinių ir tarptautinių teisėsaugos ar priežiūros institucijų skelbiamus duomenis, tiriamosios žurnalistikos ar specializuotų nišinių pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos naujienų portalų skelbiamus tyrimus bei įžvalgas.

Šie šaltiniai yra gausūs naujausių duomenų apie teisėsaugos pareigūnų nustatytus finansavimo modelius bei su grupuotėmis susijusius asmenis, taip pat ir nemokamų, lengvai prieinamų bei panaudojamų resursų, padedančių nustatyti, ar tikrinamas subjektas nesislepia po nelogiškai sukonstruotu fiktyviu vardu ir pavarde, pvz. moteriškas vardas ir vyriška pavardė, vietovės koordinates, adreso tikrumą, svetainės lankytojų srautus, IP adresus, istorinius domenų savininkus ir kt. Taip pat, viešieji šaltiniai gali puikiai pasitarnauti gilinant žinias apie naujas, dar tik aiškėjančias tipologijas, technologines naujoves ir tokiu būdu padėti formuoti aktyvaus reagavimo modelius.

Teroristų gautos lėšos yra naudojamos „čia ir dabar“ veiklai finansuoti, todėl pastebėti teroristų rėmimo operacijas, joms jau įvykus, nėra optimalus efektyvios dalykinių santykių stebėsenos rezultatas. Be abejonės, retrospektyvus rėmėjų nustatymas padeda, tačiau prevencinis, finansinius srautus terorizmo organizacijoms užkardantis proaktyvumas yra svarbiausias ginklas laiku užkirti kelią teroristų ginkluotai atakai.

Dėl visų šių priežasčių nestebina institucijų raginimai stiprinti kliento pažinimą ir dalykinių santykių stebėseną, o iškelti lūkesčiai primena ir tarpusavio bendradarbiavimo svarbą – būdami skirtingi ir inovatyvūs, lygiai taip pat galime remtis tarpusavio pasitikėjimu, kalbėdami apie tai, ką pastebime ir pasukti kovos su terorizmu persvarą demokratinio pasaulio naudai.