„Būk budrus – neleisk sukčiams tavęs apgauti“ socialine iniciatyva bus siekiama stiprinti visuomenės informuotumą apie sukčiavimo grėsmes

Viešojoje erdvėje kiekvieną dieną girdime apie vis naujesnius sukčiavimo būdus bei tobulėjančias finansinių sukčių atakas – sukčiai prisidengia įvairių įstaigų vardais, siekia išgąsdinti arba pradžiuginti žmones, manipuliuoja jų patiklumu ir emociniu pažeidžiamumu, taip siekdami išvilioti iš gyventojų jų asmeninius duomenis, turimas santaupas. Siekiant stiprinti visuomenės sąmoningumą apie sukčiavimo pavojus, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (toliau – Centras) pristato socialinę iniciatyvą – „Būk budrus – neleisk sukčiams tavęs apgauti“.

Remiantis Centro partnerių pateiktais duomenimis, pastebėta, kad praėjusiais metais sukčiavimo atvejų skaičius ir mastai išliko dideli, o jų poveikis finansiniam gyventojų saugumui buvo reikšmingas.

„Prognozuojama, kad 2024 metais bendra sukčių iš gyventojų ir įmonių išviliota suma gali siekti apie 19 mln. Eur. Palyginus su 2023 metų duomenimis, kai buvo išviliota 11,4 mln. eurų, tai reikštų reikšmingą sukčiavimo masto augimą – beveik 66,7 proc. punktais daugiau. Šie skaičiai liudija, kad finansiniai sukčiai ne tik nemažina savo veiklos apimčių, bet ir tampa vis išradingesni bei labiau organizuoti. Tai kelia vis didesnę grėsmę gyventojų finansiniam saugumui ir pabrėžia būtinybę toliau stiprinti prevencines priemones bei visuomenės švietimą“, – sako Eglė Lukošienė, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė.

Todėl iniciatyvos „Būk budrus – neleisk sukčiams tavęs apgauti“ metu, žiniasklaidos priemonių ir Centro partnerių įsitraukimo pagalba, bus viešinami edukaciniai filmukai apie šiuo metu tris dažniausiai pasitaikančius ir pavojingiausius sukčiavimo būdus: romantinį, investicinį ir telefoninį sukčiavimą. Šie sukčiavimo metodai kelia didžiausią riziką gyventojų finansiniam saugumui:

Telefoninis sukčiavimas

Sukčiai, apsimesdami „Google“ ar banko atstovais, gyventojų prašo pateikti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, mokėjimo kortelių informaciją arba net gyvenamosios vietos adresą. Tokie prašymai dažniausiai pateikiami telefonu, manipuliuojant žmonių pasitikėjimu ir siekiant greitai išgauti jautrią informaciją.

Romantinis sukčiavimas

Šio tipo sukčiai internete kuria netikras socialinių tinklų paskyras, su savo aukomis siekia užmegzti romantinius santykius. Sukčiai įtraukia aukas į ilgalaikį bendravimą nuotoliu, žada atsiųsti dovanas, kurios neva turi būti išmuitintos, arba melagingai prašo finansinės paramos tariamoms nelaimėms spręsti. Įtaigiomis ir melagingomis istorijomis manipuliuojant, aukos dažnai praranda reikšmingas pinigų sumas.

Investicinis sukčiavimas

Sukčiai, naudodami el. laiškus, telefoną ar socialinius tinklus, apsimeta investicijų konsultantais ir siūlo investuoti į jų išgalvotas platformas. Jie įtikinėja, kad investavus galima uždirbti neįtikėtinai dideles sumas. Paprastai tokių schemų aukomis tampa asmenys, kurie mažai išmano apie investavimo procesus, patiki pažadais apie greitą praturtėjimą, nepatikrina gautų pasiūlymų patikimumo, taip sukčiams atiduodami savo santaupas nukenčia finansiškai.

Sukčių auka gali tapti kiekvienas

Filmukai buvo sukurti remiantis realiomis sukčiavimo istorijomis, kuriose pateikiami aiškūs pavyzdžiai, kaip atpažinti sukčiavimo požymius ir tinkamai reaguoti. Pateikiami patarimai yra lengvai suprantami ir pritaikomi kasdieniniame gyvenime, todėl yra vertingi tiek jaunajai kartai, tiek vyresnio amžiaus žmonėms.

„Pagrindinė šios iniciatyvos misija – ne tik padėti žmonėms geriau suprasti dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo būdus ir jų veikimo principus, bet ir skatinti visuomenės budrumą, atsakomybę bei gebėjimą atpažinti sukčių veikimo principus. Šia iniciatyva siekiame mažinti finansinių sukčiavimų mastą ir kurti saugesnę, labiau informuotą visuomenę, kuri būtų atsparesnė sukčių veiklai“, – pabrėžė Eglė Lukošienė, Pinigų plovimo prevencijos centro direktorė.

Anot jos, intensyvios įvairių institucijų ir organizacijų pastangos informuoti visuomenę apie populiariausius sukčių naudojamus pinigų išviliojimo būdus kol kas neduoda norimų rezultatų, o tai patvirtina prielaidą, kad vien perspėjimų nepakanka. Todėl yra būtinas telktinis, tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus įsitraukimas ir nuolatinis dėmesys kovoje su finansiniais sukčiais.

Kaip apsisaugoti ir nepakliūti į finansinių sukčių pinkles?

Labai svarbu atsiminti pagrindinę taisyklę: niekada neatskleiskite telefonu asmeninių, su prisijungimu prie interneto banko ar mokėjimo kortele susijusių duomenų – jokia institucija šios informacijos Jūsų prašyti negali. Neskubėkite reaguoti į Jums siunčiamas užklausas, skirkite laiko Jus pasiekusią informaciją įvertinti kritiškai.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras įspėja, kad el. laiškuose ar trumposiose SMS žinutėse pastebėjus įtarimą keliančias nuorodas, jokiu būdu jų nespausti. Apie gautas žinutes, kitas elektroninio sukčiavimo apraiškas galima pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui užpildant specialią formą centro interneto svetainėje https://www.nksc.lt/pranesti.html arba el. paštu cert@nksc.lt, taip pat kreiptis į policiją trumpuoju telefonu 112 arba perduoti informaciją „Virtualiam patruliui“ socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat el. paštu virtualus.patrulis@policija.lt.

Jeigu vis dėlto nukentėjote nuo elektroninių ar finansinių sukčių nesigėdinkite ir kuo skubiau susisiekite su savo banku ar kredito įstaiga, apie incidentą praneškite policijai.