Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo gairės verslui padės užtikrinti efektyvesnį jų taikymą

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (toliau – Centras) kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) parengė Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo gaires. Finansų įstaigoms ir verslo bendruomenei skirtas dokumentas konsoliduoja tarptautinį teisinį reglamentavimą, sankcijų klasifikaciją, jų įgyvendinimo kontrolės procedūras, identifikuotas sankcijų vengimo schemas ir kitus svarbius aspektus.

Visos pinigų plovimo prevencijos aktualijos
tavo el. pašte

    Užsisakydami naujienlaiškį, Jūs sutinkate su asmens duomenų tvarkymu. Daugiau informacijos mūsų Privatumo politikoje.

    Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (toliau – Centras) kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) parengė Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo gaires. Finansų įstaigoms ir verslo bendruomenei skirtas dokumentas konsoliduoja tarptautinį teisinį reglamentavimą, sankcijų klasifikaciją, jų įgyvendinimo kontrolės procedūras, identifikuotas sankcijų vengimo schemas ir kitus svarbius aspektus. Su dokumentu galima susipažinti čia: https://amlcenter.lt/apzvalgos-ir-ataskaitos/

    „Svarbu pabrėžti, jog už ES ir JT sankcijų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje yra atsakingi visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Nors tam tikri reikalavimai yra privalomi tik finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, akylai vertinti verslo partnerius ir sandorius yra kiekvieno mūsų šalyje ekonominę veiklą vykdančio subjekto ir gyventojo pareiga”, – sako Centro vadovė Eglė Lukošienė. – Iki šiol svarbiausios informacijos, gerosios praktikos reikėjo ieškoti skirtinguose teisės aktuose ir sankcijų įgyvendinimą užtikrinančių institucijų interneto svetainėse. Tam, kad padėtume verslui efektyviau užtikrinti sankcijų įgyvendinimą, svarbiausius aspektus siekiame susisteminti viename dokumente.”

    Sankcijų gairėse apžvelgiami svarbiausi jas reglamentuojantys tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai, sankcijų taikymo Lietuvoje apimtis ir atvejų, kuomet verslo struktūros apima trečiąsias šalis, pavyzdžiai. Be kita ko, detaliai aptariami sankcijų tipai, pristatomos už skirtingų sankcijų tipų įgyvendinimą atsakingos priežiūros institucijos bei tarptautinių sankcijų nesilaikymo pasekmės.

    E. Lukošienė akcentuoja, jog greta išsamios teisinio lauko apžvalgos, itin reikšmingas finansų įstaigų taikomų procesų detalizavimas ir pastebėti gerosios praktikos pavyzdžiai. „Šioms organizacijoms vidaus kontrolės procedūros, duomenų analitikos sprendimai yra privalomi ir leidžia pastebėti sankcijų vengimo požymius, atpažinti jų schemas. Gairėse apibendrinta jų patirtis yra vertinga visai verslo bendruomenei, diegiančiai ar tobulinančiai vidinius procesus, padedančius mažinti su sankcijų apėjimu susijusias verslo rizikas”, – teigia ji.

    Gairės rengtos remiantis aktualia viešojo ir privataus sektoriaus praktika, todėl tikimasi, jog jos padės verslo bendruomenei, finansų įstaigoms, valstybės institucijoms geriau suprasti skirtingose organizacijose taikomų procedūrų ypatybes ir būtinybę.

    Už finansinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą atsakingos FNTT vertinimu, didžioji dalis šalies verslo bei finansų įstaigų atidžiai įgyvendina sankcijas, įvertina kiekvieną atvejį, keliantį įtarimų dėl galimo apėjimo. Tačiau, pasak FNTT direktoriaus pavaduotojo Audriaus Valeikos, ne mažiau svarbu nuolat kalbėti ir dalintis naujausia informacija su sankcijas įgyvendinančiais subjektais, siekiant bendro požiūrio į sankcijų įgyvendinimą.

    „Sankcijų apėjimo schemos yra labai įvairios ir jos nuolat kinta. Todėl sankcijas įgyvendinti privalantys juridiniai asmenys, ypač versle, turėtų atsirinkti patikimus partnerius ir vadovautis visoje Europos Sąjungoje galiojančiais teisės aktais, apibrėžiančiais sankcijų politiką. FNTT labai daug kalba apie sankcijų apėjimo mechanizmus, dalijamės turima informacija, kad tiek verslas, tiek finansų įstaigos žinotų ir atpažintų galimus sankcijų apėjimo atvejus. Kuo daugiau informacijos bus prieinama, tuo efektyviau bus užkardomi bandymai apeiti sankcijas, kad sankcionuoti asmenys negautų jokios finansinės naudos“ – sako FNTT direktoriaus pavaduotojas A. Valeika.

    FNTT duomenimis, dėl rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, Lietuvoje finansinės sankcijos yra taikomos 9 juridiniams asmenims, remiantis sąsajomis per nuosavybės teisę ar kontrolę. Šiems asmenims priklausančių įšaldytų lėšų sąskaitose bendra suma yra daugiau 61,278 mln. Eurų, daugiau nei 810 tūkst. JAV dolerių. Bendra įeinančių įšaldytų lėšų, kurių siuntėjams taikomos ES ribojamosios priemonės, suma yra daugiau nei 1,281 mln. eurų ir daugiau nei 1,798 mln. JAV dolerių.

    Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį baltarusijoje ir į baltarusijos įsitraukimą į rusijos agresiją prieš Ukrainą, šiuo metu įšaldytos lėšos 6 juridinių asmenų ir 1 fizinio asmens sąskaitose, bendra suma 23,720 mln. eurų ir 7,680 mln. JAV dolerių.

    Rekomendacinio pobūdžio gairės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais, Finansinių veiksmų darbo grupės standartais, „Wolfsberg Group“ standartais, geriausia tarptautine ir Europos rinkos praktika bei Centro dalininkų rinkos praktika. Šios gairės buvo derintos su Lietuvos banku, Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Centro dalininkais.

    6100

    Mokymuose dalyvavusių asmenų

    700

    Juridiniai asmenys, kurių atstovai dalyvavo Centro mokymuose

    4,5/5

    Vidutinis balas, kuriuo dalyviai įvertina mokymų kokybę.