3,5 tūkst. Lietuvos finansų sistemos atstovų šiemet kėlė kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu kompetencijas

Nors Lietuvos kovos su pinigų plovimu (PP) ir teroristų finansavimu (TF) viešojo sektoriaus sistema pastaraisiais metais padarė pažangą, vis dar būtina imtis papildomų žingsnių stiprinant rizikų valdymą, rašoma PP ir TF priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MOVEYVAL) ataskaitoje. Siekdami gerinti situaciją, pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertai šiemet jau surengė devynerius nemokamus mokymus, pritraukusius 7975 dalyvių registracijų iš jų – 3,5 tūkst. unikalių, o iki metų galo surengs dar ne mažiau nei penkerius.

Visos pinigų plovimo prevencijos aktualijos
tavo el. pašte

    Užsisakydami naujienlaiškį, Jūs sutinkate su asmens duomenų tvarkymu. Daugiau informacijos mūsų Privatumo politikoje.

    „Prieš keletą metų MONEYVAL nustatė, kad Lietuvos kovos su PP viešojo sektoriaus sistema turi būti stiprinama,  reikalingi papildomi mokymai ir konsultacijos finansų rinkos dalyviams. Pernai šis vertinimas peržiūrėtas ir šalyje padarėme pažangą – šiuo metu Lietuva didžiąja dalimi atitinka 33 iš 40 Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijų, taigi judame teisinga linkme ir turime toliau kryptingai dirbti siekdami tarptautinių PP ir TF prevencijos standartų“, – sako Eimantas Vytuvis, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) vadovas.

    Pasak jo, žinių ir kompetencijų auginimas bei viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas yra pamatiniai įrankiai kovoje su finansiniais nusikaltėliais. Rengiant 2022 m. mokymų kalendorių, temos atrinktos pagal rinkos dalyvių apklausos duomenis, o turinys parengtas bendradarbiaujant su partneriais – Lietuvos banku, FNTT, VMI, Muitinės departamentu, STT ir Prokuratūra ir kt.

    „Lietuvoje sparčiai auga finansų sektorius ir tarptautiniai finansiniai srautai, todėl turime užtikrinti šias paslaugas teikiančių finansų įstaigų priežiūrą bei jų veiklos brandą. Efektyvi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies finansų sistemos patikimumą ir kartu valstybės reputaciją. Būtina skirti pakankamai dėmesio ir organizuoti glaudų tarpinstitucinį bendradarbiavimą dalinantis tiek kompetencija pinigų plovimo prevencijos srityje, tiek rengiant specialistus, kurių poreikis nuolat auga“, – teigia Simonas Krėpšta, Lietuvos banko valdybos narys.

    „Svarbų indėlį mokymų kokybei atneša privačiojo sektoriaus įsitraukimas į mokymus – taip užtikrinamas praktinis temų atskleidimas ir dalijamasi gerosiomis praktikomis su visais finansų rinkos dalyviais. Svarbu, kad mokymuose dalyvauja ir viešojo sektoriaus darbuotojai, kurių kompetencijų ugdymas ne mažiau svarbus nei – privataus“, – sako E. Vytuvis.

    Aktyviausiai mokymuose dalyvauja bankai

    Mokymuose per pirmąjį pusmetį iš viso sudalyvavo 7975 asmenys, iš jų – 3509 unikalių. Dalyvių pasiskirstymas pagal sektorių yra proporcingas finansų rinkoje užimamai daliai: beveik trečdalis (28,54 proc.) visų mokymų dalyvių – bankų darbuotojai, ketvirtadalį (23,87 proc.) sudaro Elektroninių pinigų įstaigos (EPĮ), trečią reikšmingą dalį (10,62 proc.) sudaro viešojo sektoriaus darbuotojai.

    „Įvykusiuose I-ojo pusmečio nuotoliniuose mokymuose dalyvavo atstovai iš septyniolikos skirtingų sektorių, tad mokymų turinys buvo aktualus plataus profilio specialistų kompetencijas PP ir TF prevencijos srityje. Populiariausi dalyvių skaičiumi buvo teroristų finansavimo atpažinimo mokymai (1218 dalyvių), teorinių ir praktinių patarimų sesija galutinio naudos gavėjo nustatymui bei patikrai (1083 dalyviai) ir sukčiavimo prevencijos mokymai (975 dalyviai). Kitų temų dalyvių skaičius svyravo nuo šešių iki aštuonių šimtų“, – sako E. Vytuvis.

    Po mokymų buvo surenkami dalyvių vertinimai ir rekomendacijos, į kuriuos atsižvelgiant PPPKC planuoja tolesnes mokymų temas. Antroje metų pusėje numatyti mokymai apie įtarimą keliančių sandorių pranešimą (STR), PP ir TF prevencijos vidaus kontrolės vertinimą, PP ir TF prevencijos reguliacinę aplinką, deramą klientų tikrinimo praktiką, kriptovaliutas ir PP rizikas. Į PPPKC organizuojamus mokymus nemokamai registruotis gali visi tiek viešojo, tiek privataus sektorių atstovai. Visa informacija apie planuojamus mokymus bus pateikiama oficialiame PPPKC ir Lietuvos banko tinklalapyje.

    Apie PPPKC sudarytą mokymų programą

    PPPKC drauge su partneriais siekia užtikrinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę, didinti PP prevencijos srityje dirbančių specialistų kompetencijas sukčiavimo, sankcijų, klientų identifikavimo ir kitose su PP ir TF  prevencija susijusiose srityse.

    „Žinių kaupimas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijoje yra labai svarbus, o mokymuose dalyviai turi galimybes gauti atsakymus į rūpimus klausimus, išgirsti ir analizuoti realius pavyzdžius. Tokiu būdu aktyviau bendradarbiauja viešasis ir privatusis sektoriai, o mokymuose išgirsta naudinga informacija gerina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos kokybę, kuri svarbi mums visiems“, – sako Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

    Mokymų programoje dalyvavo ir savo ekspertinėmis žiniomis dalinosi PPPKC ekspertai, viešojo bei privataus sektorių ekspertai iš: Lietuvos banko, FNTT, Valstybės saugumo departamento, VMI, Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, LR užsienio reikalų ministerijos, bankų „Swedbank” ir „Luminor”,  advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“, bendrovių „Ernst & Young“, „Simplex” ir „Ondato”. Sprendimus ir įrankius, padedančius finansų rinkoje dirbantiems specialistams lengviau identifikuoti grėsmes taip pat mokymų dalyviams pristatė bendrovės „Acuminor“ ir „Elucidate“.

    2 trl. €

    Skaičiuojama, kad visame pasaulyje finansiniai sukčiai kasmet išvilioja apie 2 trln. eurų.

    3 500

    Centro mokymuose jau dalyvavo daugiau nei 3 500 Lietuvos finansų rinkos dalyvių.

    4,5/5

    Vidutinis balas, kuriuo dalyviai įvertina mokymų kokybę.